- puikinė
- puikinė sf. ppr. pl. I puikus, gražus daiktas, papuošalas, puikė: Dabar eita škulais sijonais – be puikinių Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
puikinys — puikinỹs sm. ppr. pl. (3b) Šts žr. puikinė: Kur aš puikinių̃ tų gausiu ant lango vatos pabarstyti, t. y. žičkų visokios burvos J … Dictionary of the Lithuanian Language